Tinklaraštis

Šią vasarą poilsiautojus pamaryje jau pasitiks sutvarkytas Smiltynės kurhauzas. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius, išdavęs leidimą tvarkybos darbams, prižiūrėjo, kad būtų išsaugota istorinio pastato autentika, vertingosios savybės. Ne vieną dešimtmetį stovėjęs apleistas pastatas pagaliau atgimė. Sutvarkytame kultūros paveldo objekte, kuris iliustruoja kurortinę Smiltynės istoriją, įkurtas apartamentų viešbutis. Kaip pasakojo tvarkybos darbų projekto vadovas Juozapas Tilvikas, buvo tvarkomas fasadas su fachverko elementais, išraiškinga medinė veranda, būdinga kurortinei architektūrai, pamatai, lauko ir vidaus laiptai, jų elementai. Išsaugotas pastato tūris, fasadų architektūra, pirminė apdaila. Tvarkant teritoriją buvo rasta gana daug vardinių kurhauzo indų šukių su kurhauzo atvaizdais ir užrašais.

Beveik keturis dešimtmečius Klaipėdos kultūrinio gyvenimo flagmanu buvo ne pačiame mieste, o kitame Kuršių marių krante stūksantis įspūdingasis Smiltynės kurhauzas. Jį architektai vadina vienu gražiausių tokios paskirties objektų pietrytinėje Baltijos jūros pakrantėje.

Viena iš Klaipėdos vizitinių kortelių. Istorinis perlas, menantis turtingą ir spalvingą Lietuvos istorijos etapą. Patyręs daug išbandymų, bėgant metams praradęs ne vieną svarbią detalę, tačiau kantriai sulaukęs mylinčių šeimininko rankų. Smiltynės kurhauzo atgimimą palankiai vertina ir miesto vadovai, ir paveldo ekspertai, ir istorijos mėgėjai.

Kaip ir visa Kuršių Nerija, Smiltynė daugelį metų buvo menkai apgyvendinta teritorija su keliomis žvejų sodybomis ir smukle. Vis tik keičiantis socialinei situacijai ir populiarėjant rekreacinei kultūrai, pajūris kitapus marių tapo vis populiaresne miestiečių poilsio vieta. 1900 m. teritoriją prijungus prie miesto jos svarba dar labiau išaugo: tarpukarinėje spaudoje Smiltynė jau buvo įvardinama kaip „pagrindinis Klaipėdos kurortas ir vasarvietė“. Kuršių marių pakrantėje pradėjo dygti turtingųjų klaipėdiečių vasarinės vilos, o smuklės vietoje pastatytas didelis kurhauzas. Pastarojo tipo pastatai poilsinėse vietovėse būdavo savotiškais kultūriniais centrais: juose tilpdavo viešbučiai, šokių salės, restoranai. Šis nebuvo išimtis – tai buvo ne tik viena svarbiausių pramogų vietų anuometinėje Klaipėdoje, bet ir didžiausias Smiltynės statinys bei simbolis. Be kitų pramogų, čia buvo įrengti teniso kortai, panoraminė lauko kavinė ir prieplauka, kuria naudojosi ne tik didesnieji laivai, bet ir vandens sporto entuziastai. Kadangi kurhauzas buvo pastatytas ant nedidelės kalvos, tai sustiprino jo dominuojantį įspūdį pakrantėje, be to iš jo buvo matomas įspūdingas uostamiesčio vaizdas.

Smiltynės kurhauzo atgimimo link žengtas dar vienas žingsnis. Miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetas pritarė jo sklypo detaliojo plano koncepcijai.

Kurhauzo istorija prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų. 1900 m. Klaipėdos pirkliai pastatė didžiausią pastatą Smiltynėje – Smiltynės Kurhauzą ir svečių namus. Kurhauzas įkurtas šalia Smiltynės kopos, prie Baltijos marių, priešais grožiu pulsuojančią Klaipėdos miesto panoramą, šalia Smiltynės kelto senojo uostelio.

Šiuo metu rekonstruojamas istorinis Smiltynės kurhauzo pastatas. Kaip ir planuota, rekonstrukcija turi būti baigta iki metų pabaigos. Jau rezervuota trečdalis iš 40 parduodamų apartamentų. Kurhauzo atgimimas turėtų sutapti ir su pačios Smiltynės renesansu.

Pastoliais jau pusmetį apgaubtas Smiltynės kurhauzas iš tolo leidžia suprasti, kad šis istorinis pastatas tuoj tuoj atgims naujam gyvenimui. Jo savininkas Paulius Tamošiūnas neslepia – didžioji dalis buvusio viešbučio patalpų bus parduota atskiriems savininkams, kurie galės čia gyventi patys arba nuomoti savo apartamentus poilsiautojams.

Kadaise Smiltynės pramoginio ir kultūrinio gyvenimo ašimi bei moderniausiu viešbučiu pajūryje buvęs, o dabar ištisus dešimtmečius apleistu vaiduokliu virtęs kurhauzas žengs į naują savo gyvavimo etapą.