Smiltynės Kurhauzas

Smiltynės Kurhauzas
Kurhauzo istorija prasidėjo daugiau nei prieš 100 metų. 1900 m. Klaipėdos pirkliai pastatė didžiausią pastatą Smiltynėje – Smiltynės Kurhauzą ir svečių namus. Kurhauzas įkurtas šalia Smiltynės kopos, prie Baltijos marių, priešais grožiu pulsuojančią Klaipėdos miesto panoramą, šalia Smiltynės kelto senojo uostelio. Klaipėdos podukroje – Smiltynėje – persikėlus iš Klaipėdos per maždaug 0,5 km pločio Kuršių marių sąsiaurį, laukinėje gamtoje tarp Kuršių nerijos miško ir Baltijos jūros, šveicariškų vilų ir jugendo stiliaus stūkso Smiltynės Kurhauzas – pagrindinis vasarvietės simbolis, pastatas, kurio fasadas matomas net iš kito kranto. Smiltynės Kurhauzo atsiradimo idėjai pagrindus padėjo naujas pirklių rankomis sukurtas Smiltynės parkas, susikūrusi kurorto infrastruktūra su pliažų nameliais, pasivaikščiojimo takais ir restoranais.
Image
KURHAUZAS PO ANTROJO PASAULINIO KARO
Nuo 1945 m. iki 1950 m. kėlimąsi per marias apribojo pasienio režimas. II pasaulinis karas nušlavė Smiltynės prabangą. Tačiau Kurhauzo pastatas nebuvo subombarduotas ir išliko sveikas, neskaitant kelių išdaužytų langų, aplaužyto balkono ir sudaužytų laiptų šviestuvų stiklų. Vėliau pastatas buvo aptvarkytas ir perleistas gyventi šeimoms – daugiausia tai buvo jūreiviai ir uostininkai. Nuo 1971 m. buvo įpareigota suprojektuoti ir suremontuoti Kurhauzą. 1980 m. buvo baigta Kurhauzo rekonstrukcija, pritaikant pastatą ir jį supančią aplinką „Smiltynės“ viešbučiui ir restoranui. 1993 m. Klaipėdos miesto valdybai Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras pranešė, kad Kurhauzą numatoma įrašyti į naujai išaiškintų istorijos ir architektūros paminklų sąrašą. Kurhauzas iki šios dienos yra įtrauktas į paveldosauginių pastatų sąrašą ir turi didelę istorinę vertę.