Smiltynės Kurhauzas

Kaip ir visa Kuršių Nerija, Smiltynė daugelį metų buvo menkai apgyvendinta teritorija su keliomis žvejų sodybomis ir smukle. Vis tik keičiantis socialinei situacijai ir populiarėjant rekreacinei kultūrai, pajūris kitapus marių tapo vis populiaresne miestiečių poilsio vieta. 1900 m. teritoriją prijungus prie miesto jos svarba dar labiau išaugo: tarpukarinėje spaudoje Smiltynė jau buvo įvardinama kaip „pagrindinis Klaipėdos kurortas ir vasarvietė“. Kuršių marių pakrantėje pradėjo dygti turtingųjų klaipėdiečių vasarinės vilos, o smuklės vietoje pastatytas didelis kurhauzas. Pastarojo tipo pastatai poilsinėse vietovėse būdavo savotiškais kultūriniais centrais: juose tilpdavo viešbučiai, šokių salės, restoranai. Šis nebuvo išimtis – tai buvo ne tik viena svarbiausių pramogų vietų anuometinėje Klaipėdoje, bet ir didžiausias Smiltynės statinys bei simbolis. Be kitų pramogų, čia buvo įrengti teniso kortai, panoraminė lauko kavinė ir prieplauka, kuria naudojosi ne tik didesnieji laivai, bet ir vandens sporto entuziastai. Kadangi kurhauzas buvo pastatytas ant nedidelės kalvos, tai sustiprino jo dominuojantį įspūdį pakrantėje, be to iš jo buvo matomas įspūdingas uostamiesčio vaizdas.